Dangus į gruodį skambantį įšalęs
Šią naktį nusagstytas žvaigždėmis,
Bet sapnuose regiu aš lauką žalią,
Praskriejantį pro užmerktas akis,

Kur tyliai neša savo baltą dalią
Vyšnia apsunkus nuo švelnių žiedų,
Kur broliai, du beržai į lėtą kelią
Per amžius tykiai eina be pėdų.

Ir trykšta man į delnus jūros gėlos
Vasarvidy prapliupusio dangaus,
Kai ilgesinguos prieblandų šešėliuos
Pavyt jaunystės laiką vėl bandau.