kai žuvį išskiria su jūra
sunkus tai momentas žuvelei
kaip prakaitą tiek liejus sūrų
iš darbo išmestam žmogeliui

ir kai peiliu nupjauna galvą
dažniausiai žuviai nebeskauda
tačiau be pajamų žmogelis
likimą keikdams graudžiai rauda

juk žuvys be galvų neplaukia
nes miltuos apvoliotas keptas kūnas
žmogus sugrįžtant laimės laukia
ir stebis kur ji dingo po perkūnais

keptas žuvis suvalgo žmonės
o stuburus žuvų suėda katės
tik žmonės tikis iš kažko malonės
užuot malonę susikūrę patys

kalbėt nemoka sako žuvys
ir balso stygų jos neturi