Be stabdiu dėinas, be stabdiu naktis,
Laukėma mėgluos meta nykst.
Kuo nepametės juk negali rastė:
Laimės šaltėne tik šėrdie yr.

Sokis saulės žydiejėma ratas:
Švėisesnės spalvas daugiau tynk.
Ne vėina keporė noplyšt ė bata,
Kol sopronti: bova a bus da – nereišk, kad yr.

Sostuoji po do, kartas ė krūvas.
Nuors galvų daugiau, pruota – ne.
Skausmus ė džiaugsmus bangou kap jūra –
Lėkėma žėnklus sau esi pats.

Kou esi ėšluošės, tou ėr praluošės,
Nes vėins tie statyms – aš.