Svajojant pražysta žibutės
Ir namolio grįžta žvejai.
Bėgant pažyra akmenukai,
Bet stipriai lieka suspausti delnai.

Pasaulis apvirsta pamažu,
Jaučiu po kojom dangų.
Gandras jau saulę suvalgė,
Ir man darosi graudu.

Paskęstu nežinioj
Ir vėl išnyru.
Nemėgstu būti drugeliu,
Geriau pavirsiu balta varna.