Mes šiandien lyg laivai audroj paklydę,
Į delnus telpa ir dangus, ir jūra.
Mums nusispjaut į svetimų pavydą,
Kai vienas kitą lietuje prižiūrim.

Šalti lašai paglosto mūsų veidus,
Bet dar jaučiu ir tavo šiltą ranką.
Lietus prapliupo, nuodėmes atleido
Ir šiandien šito mums visai pakanka.

Kai šitaip siautulingai dega akys,
Prisiekiu- šiąnakt būsiu tavo uostu.
Žvaigždėms įžiebus stebuklingą naktį,
Surinksiu lietų aš nuo tavo skruostų.

Jei patys sau mes nuodemes atleisim-
Kiti pirštu baksnos, kur mūsų klaidos...
Tegu aukštybėse dievai mus teisia,
Tegu abu nutrenks mus meilės žaibas.

Tik nepalik manęs, tamsėjant dangui,
Kai mano siela tavo sielą girdi.
Per šitą lietų mudviem tokį brangų
Tu neišeisi, nes turi juk širdį...