Buvau da mažos – penkium metų,
O jau dairiaus i į mergas.
Tiktã mon rimtą nieks nesakė,
Kad žanyteis da negalėso gretã aš.
Patėka toki Onutelė,
Kap rožės bova kaspinã.
Graži ana bova mergelė,
O ka užauga, nežinã –
A ana čia, a kita merga,
Katron per video siaubus matiau.
Labiau panaši į kačergą,
Katron į kompą pastatiau.
“ Kor dĩnga tava gražumėlis
I tava rausvi kaspinã?”
Dabã to trūkteli iš užontelės,
Užkondi – neužkondi  nežinã,
Tu trauki dūmą i joukys,
Puškouji, kap tas garvežys.
Gerã, kad tu da be barzdos,
O ka be dontum – ne tiek daug bėdos,
Vis da gali atskėrte,
Kad ne vyru gimẽ,
I ne vyru turėtumei numėrte…
Daba džiaugous, kad nepaskubėjau
I ton lėmtingą tašką napadėjau…