Beviltiškoji aš
Tuštuma pasauly tai tyla,
O aš maža dulkelė danguje.
Aš pesimistė nuolanki,
Vieniems klaiki, kitiem žavi.
Na, ko Tu nori, Dieve?
Mano ašarų skaudžių
Ar tyrų kraujo lašų
Iš mano beviltiškų žaizdų?..
Širdie, ko tyli?
Man taip sunku...
Jei Tu padėti negali,
Einu aš po velnių...
Tu – jau sudaužyta,
O aš senokai sudarkyta.
Esu kaip paukštė be sparnų,
Na, o Tau juk nesvarbu...
Sakyk, ką nori paskutinįsyk,
Nes nebeturiu jėgų.
Užmigsiu amžinu miegu,
Ir bus visiem ramu...