Negraudinki mėnulio delčios,
Atsiremki į manąjį petį-
Mudu būsime lig sutemos
Ir dainuosime dainą tą pačią.

Jaukiai lauksim auksinės aušros
Ir skaičiuosime norus bevardžius,
Vėl kvatosime kaip kitados,
Kaip kvatoja jaunieji padaužos.

Vėl išbursim likimo šešėlius
Dobilų ar alyvų žiedais,
Mudu esam paklydusios sielos,
Susitikę, berods, taip seniai...

Išsiskyrę gyvenimo vingiuos
Susitikom vos porai dienų-
Jau rytoj mes dainuosime ilgesį,
Bet šią naktį mes čia. Mudu du.