Nuo šakų pabyra rasos ašara gailia,
Pastovėsiu tyliai tyliai tavo glėbyje...
Saulė bėgs už horizonto slėptis nuo dienos,
Tu pasviręs uždainuosi dainą vienumos.

Žalios kasos, vėjo pintos, glostys vėl mane-
Užliūliuota nakties grožio šliesiuos prie tavęs,
Delčios pjautuvas išdilęs pjaus laukuos rugius,
Pasvajosim, patylėsim naktyje abu.

Naujai gimę žvaigždės krenta, šoka ant šakų-
Tu alsuoji man į širdį valios tvirtumu.
Mano medis... Tavo siela, augus žvaigždėse-
Ją palietus vėl ištirpsiu ryto rasoje.