Kai debesiui juodam uždėtas balnas,
Greit su perkūnais, rodos, jis atjos
Ir tryps, draskys erkėtžiedžius, net juos,
Aš neisiu, neisiu su tavim į kalnus.

Tu ne petys man, tu - laisvūnas vėjas,
Jei kas - nebus juk atsiremt į ką.
Nusvirs pagalbos laukianti ranka,
Tarpekliais pusės kelio nenuėjus.

Sugrubus pirštams šilto žodžio reikia,
O tu viršūnę jau glėby laikai.
Ir nors kvieti aukštyn, šauki ilgai,
Ieškoti edelveiso vienas eiki.