Lyg vėjo gūsis, pavasario sparnais atlėkęs,
Lyg saulės spindulys ankstyvo ryto-
Žavingas jausmas, toks šiltas ir pašėlęs,
Manuos delnuos, tarytum vaikas, ritasi.

Nors kasdienybė slegia rankas, akis, krūtinę,
Nors brautis tenka per minią ir per vėją,
Šaltoj dienoj širdis nebus ledinė-
Paukšteliai čirškia draugų šiltus linkėjimus.

Kalnai dainuoja susitikimo dainą,
Ji slėniais skuba į laukiančius namus...
Tad netylėkime, dainuokime ją balsiai
Ir neškimės delnuos šiltus jausmus.