Einu.
Ir neramu.
Policijos tiek daug,
O aš vienplaukis,
Dujokaukės –
Kepurės „velnio“
Ne
   Tu
       Riu.
Kas žino, kaip priglaus.
Lazda juk – rankoje.
Ar nemanys –
Užantyje – akmuo?

O Dieve,
Pasakyki jai:
– Senatvė eina
Vilniaus miestu
Ir bijosi policijos savos.
Kur rinkti ašaras.
Kaip lazdą kur padėti,
Jei negaliu  be jos?

Sudie, ramybe!
Sausiai neišnyksta.
Ir šis su sniegu ir bėda.
Paglostau galvą –
Jau seniai – žila.
Betgi policijos tiek daug!
Aš su lazda.
Bijau.