... Ir žinai, Angelu aš galiu būti tik tada, kai esu su tavimi, nes norint juo būti, reikia tikėti, o kai tavęs nebėra, aš nebeturiu tikėti kuo, tada beprasmiškai bebandanti išskleisti gėrio sparnus, aš skaudžiai bloškiuosi į žemę... Iš jūros spalvos akių pabyra karštos, krištolinės ašaros, - tada man labai labai skauda...

Myliu tave.