Išsidalino mišką – medžių nebeliko
Ir avietynų nėr, tik laukas plikas.
Nenoriu čia daugiau užklysti, širdį skauda,
Gegutė ne kukuoja skrisdama, o rauda.

Raiste net gervė išsigandusi sukliko:
Kodėl šventa miškų tvarka pakriko?
Lingavo juodalksnis ir ošė beržas,
Kas bus šioj vietoj – gal pilis, gal daržas?

Senoliai žvalgos iš Anapus – viską mato,
Koks drebulys pasaulį mūsų krato!
Nėr meilės artimui. Vien pinigą jei šauksim,
Dangaus rūstybės vienąkart sulauksim.