-A įlipontių y?-
Paklausė palydovė.
Ne ta, apie katron galvoji tu,
O traukinium.
Su dviem krežes uobolūm aš įropuoju
I tyliã sau sakau:
“Ek po velnium!”
Čiut gavau veitas atsisėste,
Nuspaudė kriauklus mon kaimyns,
Kažkoks da šou moni apoustė,
O stuora boba nedoud mon lašinium.
Tik veina ėd sau atsisėdus,
Da su česnakas i druska.
Tep rynu seiles i galvoju:
“Kad tu paspringtum,
Kap dešra atroda išsipūtus,
I vis da ėdi –kon darą?
Jau tep y dėdeles tos tava krūtis,
O kokios būs da…
Vo bėda…”
Vo tokios mintys lynda
Mon i galvą,
Jau gret Šateikiã mona atreidės,
Išlėpes nusileso sau nu kalna
I vis galvosu, kon ta diedena
Peitum padės…