Ten, toli, už kalnų, snūduriuoja viltis,
Švelniai švelniai ir tyliai gaudžia dainą šiaurys,
Tarsi motina, saulė, horizonte parimusi,
Glosto pievas ir klonius spinduliais gintariniais.

Už kalnų ir uolynų, per žalių marių krantą
Bėga laumė kvatodama, švelniai tiesdama ranką...
Tyliai tyliai iš girios ilgesys išsirango,
Jo sidabrą plaukų glosto žaliosios bangos.

Ten, toli, lyja paukščiais ir grybų karoliais,
Bangos ošia lopšinę laivams žydram tolyje,
Sėdi laumė žavinga ant žalių marių kranto,
Ilgesys sidabrinis meiliai spaudžia jai ranką...