Aš tave myliu kaip ką tik išvirtą cepeliną,
kaip komos ištiktą merginą!
Nutraukiu tavąją gyvybę – anginą.
Ištraukiu laidus ir perveriu krūtinę...

Tavo kūnas nekruta, o tu kaip sumauta blondinė!
Nesupranti, kad viskas kruvina:
žemė, langai bei tava krūtinė.
Nusiurbiu kraują, išimu gyvastį,
O tu pulsuoji ir matai balto tunelio landynę.