Ko nori jaunos moterys

Dažniausiai balto šokolado ir saldaus vyno.
Būna dar- svajoja apie giluminiuose baruose išnykusią, primityvią rūšį – protingą vyrą. Svajoklės. Nekaltinu jų, nes jos nekontroliuoja savo norų. Esant geram norui – pakyla oras. Pakyla ir vėjyje išblukęs sijonas. Keista, bet šiais kriziniais laikais jo net kelti nebereikia. Jaunos moterys dabar turi savo gyvenimo tipologijas, kurias drąsiai atveria kirpyklose, alėjose ir virtuvėse, prie rapsų aliejaus... Mielieji senberniai, būkite ramūs, nes jūsų jaunosios dar ateis į papuoštas katedras, nusives prie Dovydo bokšto (arba šiaip prie „bokšto“) ir jums tereikės užmauti žiedą. Jeigu jūs poetas, visiškai pateisinama –  žiedui lėšų neturėsite. Tokiu atveju siūlyčiau parašyti trumpą eiliuką, lėkštu pavadinimu: „Aš tave myliu.“ Arba, jeigu tikrai mylite: „Aš nupirksiu tau namą.“ Žinoma, namo tikrai nenupirksite, bet sijonas pasikels. Keista, kaip pigu poetams išgyventi rinkoje. Sėkmės paslaptis miega kažkur tarp balto šokolado ir saldaus vyno („Kagor“). Būkime etiški – neslėpkime paslapčių.
    Protingi vyrai žino, kad jaunų moterų nėra ir nebus. Nebent moterys pagaliau supras, kad nėra ir protingų vyrų. Tuomet atjaunės, ko gero, apie dešimtį metų. Būtent tiek jos praleidžia  skalbdamos
vyro kojines ir gamindamos naminius kotletus.. Praleistų mažiau, bet vaikai lopšy cypia. Papo prašo. O suaugus prašyt nebereikia. Pats papas nusiima apatinį trikotažą. Ir ko tik neišrado tie siauraakiai. Padėkokime, tris kartus „valio!“

-          Alio . Kas kalba? Nepyk, užsitęsė darbas. Aha. Būtinai. Nupirksiu tau NAMĄ! Iki.

Melas dabar nebemadingas, tiesiog tai- privalumas. Kitaip žmonos turėti neįmanoma. Jaunos moterys trokšte trokšta, kad garsiai meluotum apie tai, kokios jos gražios, jaunos ir moteriškos. O tu ir meluoji, nes myli jas. Visas. Jeigu nemylėtum, tai kam tada jos reikalingos? Kam statyti namus? Kam meluoti? Kam pirkti nailonines pėdkelnes? Galų gale, kam man piniginė?
N-e-į-s-i-v-a-i-z-d-u-o-j-u.

-          Klausau. Nepyk, eismo kamščiai. Žinau. Nemeluoju. Juk myliu. Iki.

Moterys – keisti sutvėrimai. Jos niekad nesupras, ką vyrui reiškia gyvenimas. Jos apskritai ką nors supranta tik žurnaluose „Kosmopolitan“ arba šefo guolyje. Jos turi aiškią chronologiją, o jų archajiškumas slypi pirmajame striptizo klube. Jeigu jame nebuvai, tai liki šiol nesuprasi, ką aš čia rašau. Supratimas ateina per estetinį grožį. Tokia jau literatūros dalia...  

-          Taip? Mieloji, juk nemeluoju. Pastatysiu namą. Negrįšiu šiandien. Nuleidau ... padangą. Nepyk. Nusipirk saldaus vyno. Šokolado atvešiu. Iki.

Vyrai – gudrūs statybininkai. Statybose jie užtrunka kaip ir komandiruotėse ar sanatorijose. Tikslai tie patys – surasti jaunų moterų. Nupirkti joms saldaus  ir karštai  .

-          Na, kas vėl? Juk žinai, kad aš vairuoju. Kokią padangą? A... Nupirkau vyno. Pyksti? Oro sąlygos sutrukdė. Žinau. Aš irgi. Pastatysiu. Taip, kvailas. Cha. Protingų vyrų nebūna.

Keista darosi, kai jaunos moterys vaikšto senomis gatvėmis ir vis dar ieško tų primatų. Dar keisčiau, kad žino, jog neras. O atėjus vakarui kiekviena iš jų verda makaronus vyrui ant nosies, jog meilė beribė, kaip kosmosas. Dabar įsitikinau, kodėl pirmiau vyrai įsilaipino mėnulyje. Žemėje protingų vyrų nebėra. Gudriai pasielgė, kad išsilaipino. Mėnulyje nors nieks neskambins. Netgi neprašys vyno ar šokolado. Tikra tiesa, kad protingi vyrai slepiasi Žemės palydove. Ar galite įsivaizduoti, kaip jiems gera pabūti ramybėje? Kreipiuosi į jus, protingos moterys. Che. Jūs Saturne.

-          Jau greit. Ką? Kokius skyrybų dokumentus? Netikiu!!! Na, supratau. Tikrai... Tu ką, gal manai, kad aš iš mėnulio iškritęs?  

O jaunos moterys laukia, kol tu iškrisi. Tiesiai į jų glėbį. Dėl to ir yra jaunos, kad neiškrenti. Iškrisk, nes jau pats laikas. Šiam tekstui trūksta protingų vyrų. Jų trūksta ir moterims, bet tekstui labiau.

Kitame tekste protingi vyrai gyvens su jaunomis moterimis, todėl. Kad kito teksto nebus.
Eseistas