vypso sangrūdos
upėj pašiauštos
karklo katpūkiai blaškosi vėjuos
jaunaties dar neužbaigtas graužtas
manyje- eketėj balinėja

o ten nieko
tik statmenas ledas
su jame sustabdytais purslais
niūrų kraitį į laikskrynią deda
kai sudės ir visai nepaleis

grimzta naktys
vis grimzta į žiemą
dienos šnypščia- netikusios malkos
truputėliais begėdiškai žievia
ir dirvonais tuos trupinius valko