Tirštai už švenčių stalo aromato
Ištryško kvapas prarastų namų,
Kur aš lyg angelas, kurio kiti nemato,
Lyg vaikas rūko saujoj – net graudu.

Pakrykštintais rytais trapus ir mielas,
Su mandarinais iš kalėdinių sapnų –
Dar nesuaižėtais delnais, nenusivėlęs –
Maldom apsaugotas iš lūpų artimų.

Dabar tik kartais kviečiamas kavinėn
Prie švenčių stalo staltiesių šviesių:
Kaip nekenčiu visų, kurie atminę
Pagaili, nors  ištars ryt: „ Su dievu".