štai jūrligės keleiviai ištampyti
ir nežinios kamuojami varguoliai
nusprendė kapitoną pamatyti
ir įsitikint ar jis laivą veda uoliai

naivi minia patraukė prie tiltelio
na taip vadinamos buveinės kapitono
ir tuo veiksmu pašiurpino vargšelį
jis pagalvojo kad minia aplamdys šonus

tiltelis minią pasitiko užrakintas
ir budrūs šunys jo duris dabojo
tada minia kaip sako suklaidinta
buveinės kapitono langus išvanojo

kažkas šunis paleido nuo grandinės
jie minią puolė kaip mokėjo
ir dėl garanto bombų ašarinių
į vidurį minios dar pametėjo

ir netikėtai pasigirdo šūviai
ir ėmė bitės skraidžioti guminės
atrodėm kaip tikri lietuviai
minėdami valstybės jubiliejų tūkstantinį

keleiviai  bėgo  kur galėjo
ir trynė kumščiais veidus ašarotus
nes kumščiai atsigniaužti nesuspėjo
kai susigniaužė kapitoną kad vanotų

------------------------------------------

o kapitonas mintį audžia tyliai 
kai langus jo tiltelio stiklina iš naujo
galbūt reikėjo su keleiviais pakalbėti
gal apsiėję būtume be kraujo

juk nepabėgsim žmonės mes iš laivo
kai šėlsta jūra ir jo šonus talžo
lengviau visiems bus audrą prakentėti
neterškim akmenim viens kito daržo