Aš augau tarp tokių, kaip Tu,
Kai užgimiau atrodė per vėlu,
Dabar norėdamas įrodyti žūstu,
Kad viską dar pradėsiu iš pradžių...

Trumpam ir aš susimąstyt turiu -
Kiek atskleist gyvenimo tiesų galiu?
Ar jas visas atskleisti noriu Tau,
O gal tai atskleisiu šito nevertam?

Visas tiesas minty aš suskaičiuoju,
Ir nustembu, kiek daug žinau jų,
Gal jų visų atskleist nevertas Tu?
O gal nevertas aš - juk kas aš Tau?

Skaičiuoti baigęs iki begalybių,
Didžiai nustebintas aš suvokiu,
Tikra Tiesa yra vienui viena -
Vienų viena, kaip varpa ...*

TIKRA TIESA YRA TIKTAI VIENA,
Tu išgyvent turi, kad ją įrodytum,
Net jei reikės - mirti neįrodžius,
Tau ji viena tik bus, prieš visas kitų...

Tikra tiesa yra tiktai vienui viena
Per nuomones suskaldyta ir sujungta,
Ir tai yra pirma - vienintelė Tiesa -
Po jos - Tau bus tik atskleista antra...

Ko vertos Tiesos atrastos ne mūsų,
Sugertos į save - su motinos pienu,
Verčiausios tos, kurias kitiem įrodome,
Ir patys patikime - įdėję pastangų...

Atskleisdamas Jas didžią pareigą jaučiu,
Ir jaudinuosi, kaip prieš pirmą išpažintį...
Tiesas atrast Tave - išmokyti turiu,
O ne paduot eilėraščiu šaukštelyje...

-------
*makšyje
(tęsinys bus)

II tiesa
Privalai būt laimingas ...