Ateik. Mes šiandien giedosim naktis.
Tu būsi angelas prie mano vartų,
Šerkšnotos kojos, mes tokie balti,
Šią naktį šaltis per bailus. Jis neišbartų.
Pro vartelius eini ir dūdeles imi iš vėjo,
Jas speigo muzikoj tau duodu į rankas,
Ir gatvės tyloje ta medžių muzika lėtėja,
Jie žino, kad su savim atsinešėm žiemas.
Ir jas dabar bandysim groti
Dūdelėm vėjo, sušilusių delnų kaitra –
Tu palapčia matai, iš mūsų medžiai juokias,
Ir tavo sparnas tirpsta. Tokia karšta malda.

Ateik. Mes šiandien giedosim žiemas
Ir būsim angelai prie mano vartų.
Tau mano gatvėje – stiklinių medžių daina,
Dainuota daugelį žiemų. Ir pažinta.
Tik vieną kartą.