Tau močiute
Šoka baltos smiltys
Rudenio arimuos.
Galvas kelia mintys
Užupiui nurimus.
Iš dangaus dar metai
Slegia Jums sparnus,
Sausio laikrodžio verpetai
Žadina atminimus.
Bet našta sparnus pakels,
Svajones dangaus mėlynėn...
Žemėn stiklo nusileis
Sėklos rudenio arimuos.
Ten išdygs nepaprasti daigai,
Šviesūs, dideli be galo.
Tai močiute, Jūs vaikai –
Meilės sėklos atspindžiai.