Bukos akys
žvalgaus tuščiom
aplink jau nieko
nebebijančiom akim
žvelgiu – ir prasmengu
kažkur
pro šalį – miestai metai
žodžiai ir veidai
aplinkui viskas
ištuštėję,
skardinės vėjyje,
ir tos garsiau,
o, liūdesys,
jis vakar sužvėrėjo,
o šiandien serga;
nebuvo nieko,
aš viską užrašiau
bet kaip nuvyti liūdesį liguistą
aš nežinau
aš nežinau