Bukos akys

žvalgaus tuščiom
aplink jau nieko
nebebijančiom akim
žvelgiu – ir prasmengu
kažkur

pro šalį – miestai metai
žodžiai ir veidai
aplinkui viskas
ištuštėję,
skardinės vėjyje,
ir tos garsiau,

o, liūdesys,
jis vakar sužvėrėjo,
o šiandien serga;

nebuvo nieko,
aš viską užrašiau

bet kaip nuvyti liūdesį liguistą

aš nežinau
aš nežinau
borušė