Jei išbučiuotum visą baltą sniegą,
Karšta rasa paliktų ant blakstienų,
Tirštam rūke paskęstų tavo vaizdas,
Net jei purvais apdrėbtum sielos sienas...

Tas kelias užpustytas mūsų mintyse,
Jo sąmoningai niekad neįveiksime savyje,
Tik ašara užšalusi pavasario aky primins –
Lyg ankapis nebuvusių, neatskleistų vilčių...

Pamiršk pavasarį nepaprastai vėlyvą,
Tas sniego nuometas kiaurai suplyšęs,
Jau greit užges dar neišblėsusios žarijos,
Jaunystės karščiu tebešildys...
... keli lašai prisiminimų...