Susikeist algom seimūnas man pasiūlė,
Sako, pagyvensim pradžiai taip metus.
Nudžiugau: paliksiu savąją pašiūrę
Ir ant stalo šeimai kąsnis bus gardus.

Nerūpės, kad vėl duonelė tiek pabrango,
Centų niekada skaičiuoti nereikės.
Aš rinkimuose už jį iškelsiu ranką,
Negi gaila žmogui storesnės riekės?

Nusipirksiu žemės. Aišku, ne hektarą.
Rūmai švies iš tolo, ne kukli troba.
Ežeras prieš langus... Taip visi juk daro!
...Tai svajonių sapnas, tik naktis trumpa.