1. Užsimerkite. Įsivaizduokite, kad esate vyšnių sode.

2. Koks metų laikas sode?

3. Pavasaris.

4. Norėtumėt. Tebūnie ruduo. Ne bet koks, o bjaurus, nykus ir nejaukus ruduo.

5. Bet aš norėčiau įsivaizduoti žydintį pavasarinį vyšnių sodą su...

6. Daug ko galima norėt.

7. Su byrančiais žiedlapiais, apšviestais švelnios pavasarinės saulutės, kažkur giedančiais paukščiukais ir.. ir.. mėlyną mėlyną dangų.

8. Gana jau.

9. Bet.

10. Liaukitės. Dabar paskutinės rudens dienos. Žvarbus, nejaukus ruduo. Jūs vyšnių sode. Vieninteliai paukščiai – kuosos ir krankliai, kurie kapstosi sugrėbtų lapų krūvose. Dangus pavandenijęs ir pilkas, lyg gedulo šydas, laidojantis saulę motiną. Jūs viena, apsupta komos ištiktų vyšnių. Girdite vėją ir nejaukų paukštpalaikių kranksėjimą, krenkštimą, krebždesį, šnabždesį...

11. Fui.

12. Lapai šnibždasi, šnabždasi.

13. Cha cha cha cha cha!!!

14. Ko žvengiat? Kas jums darosi?

15. Panašu į paranoiko kliedesius.

16. Ne, nepanašu.

17. Panašu.

18. Tai gal ir būtų panašu į paranoiko kliedesius, jei būčiau paminėjęs baimę.

19. Hm... gal...

20. Ne gal, o taip.

21. Tebūnie.

22. Kartoju. Įsivaizduokit. Dabar paskutinės rudens dienos. Žvarbus ruduo. Jūs vyšnių sode. Kuosos ir krankliai kapstosi sugrėbtų lapų krūvose. Dangus pilkas. Jūs viena, apsupta vyšnių. Girdite vėją ir nejaukų paukščių kranksėjimą, lapų šnabždesį... Jums nejauku.

23. Nereikia man nieko įsivaizduoti. Man nejauku, kai jūs taip kalbat.