Ilgas, tolimas, vingiuotas,
negrįžtantys jausmai jame...
Kelias – skaudus, erškėčiais nuklotas,
kur  pradžių pradžia...
Kiek klysta, paklysta,
riedėta tolyn, atgalios...
Pirmyn, tik pirmyn,
kai  smėlį  suvilgo  dangus,
kai verkia šešėlis  paklydęs keliuos.
Tas tolimas, ilgas, brangus ir šviesus -
kelias,  per žemę į mūsų namus.
Susėsim, kur stalo nebus,
tik gale žiburėlis brangus.
Gal pradžia?  Gal pabaiga?
Gal žiburėlio prasmės nebėra?..