Šiandien mokykloje visi būreliai turėjo parodyti po kokį nors numerį – parodyti, ką mes po pamokų į juos susirinkę veikiame.

Jau gan ilgai muzikos būrelyje kelios merginos ruošėme dainą, nusprendėme ją ir padainuoti. Vienai merginai mokytoja įdavė mikrofoną: „Jos gražus balsas. Bet tylus. Su mikrofonu girdėsis taip pat, kaip jūs – be mikrofono. Nesijaudinkit.“
Ir nesijaudinom. Muzikos mokytoja vis dėlto. Žino, ką sako.

Apmaudu tik tai, kad bendraklasis pasakė: „Nerealiai pasirodėt. Vieną akimirką netgi patikėjau, jog tikrai visos dainuojat!“

Dėkoju:
• Muzikos dievams, neleidusiems žmonėms išgirsti mano spiegimo.
• Muzikos mokytojai – už nuostabų išradimą – žiopčiojančius tapetus, kuriais kitų akyse tebuvome.

AČIŪ.