Rytojus iš naujo

Aš pasilikus ant smėlio
Pilį Trakų atstatysiu,
Sienas iš smėlio prie laiko
Dar gražesnes ištapysiu.

Bus danguje kaip aušrinė,
Garsins lietuvišką kraštą.
Jos pribijos net carinė,
Nešus neatliktą krachą.

Kiek tau dainų, mylimoji,
Bočiai sudėjo į lūpas!
Kiek daug darbų, atgarsioji,
Nešė lietuvis suklupęs!

Mes juk už laisvę ir taiką
Tau paaukoti galėjom,
Savo gyvybes brangiausias
Ant švento aukuro dėjom.

O dabar gludina laikas
Akmenis sausio aštrius...
Tik mes, lietuviai, suprantam,
Koks šis mums kraštas brangus.
Maja