Mes su tavim lyg laukiniai žirgai:
Susistabdom po vėją, kad būtumėm šalia.
Tavo bėga į rytus, o manasis tenai,
Kur nusineša saulę tyla.

Jeigu bėgtume ten lyg laukiniai žirgai,
Tu – kur kyla rytais mano saulė,
Aš – kur leidžias tavoji sapnais,
Gal mažytis mažytis pasaulis
Apsisuktų, ir būtume čia…

Mes – žirgai, mes laukiniai žirgai,
Nešam dieną pakeist naktimi
Ir kaip žvaigždės liūdnom mėlynai mėlynai
Lyg gyvenimo ratas akim...