Žengiau keliu, gėlėm nuklotu,
Šliaužiau – erškėčiais nubarstytu,
O kad tiktai, žmogau, žinotum,
Kokiu reiks eiti kitą rytą!

Ir nesvarbu, kiek kelio liko,
Tai iš erškėčių, tai iš kiečių –
Deduos kiekvienąkart vainiką,
Kad vėl gyvenimą mylėčiau.