O aš meldžiaus...
Už sielą tavo, už rugpiūtį,
Už degančias aistra naktis,
Kurių galėjo ir nebūti
Nei vakar, nei šiandien, iš vis.

Meldžiaus už saulės nuolankumą,
Žieduotą erdvę širdyje,
Keistai apgaubusį gražumą
Dulksnų vėjuotų naktyje.

Meldžiaus Dievams už saldų rytą,
Už sielą nuodėmių ugny,
Jaukumą, rankose glaustytą
Spalvotam rūko svaiguly.