Pėdsakas Visatoj
papartėli papartėli
ko nežaliuoji žemelės minties tavęs pagalvoto
žaliom eglelėm lapeliais karpytais
dirvoj betono plytelių
Išgenėtos žalios mintys
asfalto pluta apsitraukus betono statinių miškais sužėlus
iki prasiveržia lava drebėjimais ir vėl atslūgsta
o žmonės kaip skruzdės vėl pluša
lipdo sulipdo ir vėl genėja žalias Žemės mintis
ir sėja miškus dangoraižių viršūnėmis link debesų
stiebias kūnu aukštyn ir aukštyn į šviesą kūnų į saulę
tik Žemės minčių plotai išgenėti, išrauti, išpjauti
į raudonąją knygą sudėti surašyti
ir genimi be paliovos
Tikriausiai pasigailėjo
dinozaurus išstūmus ir pagalvojusi žmogų jų vietoje - o tas užsimojo genėti
naikinti Žemės minčių beieškodamas dievo
mėnulį aplankęs
ir jį ten pamatęs
jo taip ir nerado - ir ko jis ieškojo
gal to su barzdele
su smilium ištiestu aukštai iškeltu
pagal žmogaus paveikslą
ir aureole apjuostu su
galva
dviem akim
ir rankom molį minkančio
Ir ko jis ieškojo - ir kokio dar dievo
planetą gyvą pamatęs
mėnulio grunte mašinos
tanko vikšro nesuradęs
jo taip ir nepamatė - dievo nepamatė
papartėli papartėli
ko nežaliuoji žemelės minties tavęs pagalvoto
žaliom eglelėm lapeliais karpytais
dangoraižių girioj
betono plytelių dirvoj
asfalto žemelėje
ko nežaliuoji papartėli
ar liks dar akmuo ant akmens jei?..
tikriausiai pasigailėjo šventoji
Dinozaurų motinėlę išstūmus
ir žmoniją pagalvojus ta
Žemė žalia ir skaisti
iš kosmoso mėlynas tyras lašas
pluta asfalto besitraukianti
juk Dievas mėnulyje buvo
juk Dievas mėnulyje pėdsaką jau paliko
tą mėlyną lašą
gražų ir gyvą
sistemoje Saulės - tik Žemė gyva
bet pėdsako jie nepamatė
savo paveikslo ieškojo - Dievo Žmogaus?..
tik Žemė gyva...