Rytai

Panašume užstrigę
Puskadriais matavom
Kūnus svetimus
Ir plaštakom pridengę
Klubų duobeles
Sapnavom rytą,
Kelrodėm išklotą,
Mažais puodeliais skysčio
Garintą ir trupintą
Iš vakarų į tolį.
O balzganiausiame
Raudonume įklimpę
Pėdos maldavo tik
Lašelio, ketindamos mainais
Nebesustoti
gungnir