Gimiau ir augau, atrodo, tarp žmonių.
Iš jų išmokau žmoniškumo pareigų,
Tad išėjau galąst gyvenimo briaunų,
Kur mokaus žmogiškumo paslapčių...

Prisipažinsiu, man brangu, kas žmoniška,
Nesvetima, kas yr gražu ir žmogiška,
Žmogum aš keikiuos tarp žvėrių,
Ir žmonės man atsako tuo pačiu...

O kai elgiuosi įprastai ir paprastai,
Kaip norisi, kad elgtųsi su manimi,
Ne visada sulaukiu tikro atsako,
Bet laimė, viskas baigiasi kaip pasakoj...

Dabar tenoriu Tau atskleisti keletą tiesų...

(pratęsimas bus)