Taip sako:
- Mirė.
Ir akys mato,
Kad žvaigždė maža.

O iš tiesų,
Meluoja jie -
Į esmę įsikibusi Tiesa,
Esybei randa natūralią būtį.
Tu nemirei.
BUVAI,
......ir
.........BŪSI visada

Matau,
Kaip rankos gyvos vaikšto,
Paglosto kaktą,
Galvą pirštais iššukuoja...
Visi keliai
          to delno
                  - į mane!
Apglosto,
          supa,
                 palinguoja
Nuo lopšio iki melo,
Kad nėra,
Kad mirė.

O iš tiesų -
Iš čia ateina būt Tėvynė
Ir motinos paveikslu
Vaikšto akyse.