lyg Nojaus siena

drebulys puslapius varto
protas į rieves gulasi –
atmintį maitina

neranda išminties
naujadarų nekuria
tik žodį uodžia

Chamas pripjovė tikėjimą
sūnus tėvą
dangus žemę

kas nupraus klystantį
išdžiūvusi raudų siena
aveles išganytas aukoja
moli