lyg Nojaus siena
drebulys puslapius varto
protas į rieves gulasi –
atmintį maitina
neranda išminties
naujadarų nekuria
tik žodį uodžia
Chamas pripjovė tikėjimą
sūnus tėvą
dangus žemę
kas nupraus klystantį
išdžiūvusi raudų siena
aveles išganytas aukoja