gal truputis meilės
į akies kamputį
slibinui nukirstų galvą
ir galėčiau aš vėl aš pabūti.

gaila, neturiu kalnų,
bet turiu mėnulį.
gaila, ne grandinės, žodžiai laiko,
negaliu nutrūkti.

trintuku pavirtus
sudoročiau buitį.
gaila negaliu paklausti
kuo tada turėčiau būti.

nors truputis skausmo
į akies kamputį,
užsimerkt priverstų
liautus sielą džiūti.

jei nors kartą vienas pats
sau Žmogum galėčiau būti
liaučiausi ant kelių
velnią be ragų sūpuoti.