Pri tvartą kvietkų prisiskynes
Ejau pas sava merga aš.
Praskrėda bimbals mon pro galvą
Pasiraitojau aš kelnes.
Jeg rektų bėgte –
Tolei, tolei,
Jeg vėl tas „jautis“ užsivys
Nebkeso aš jau daugiau
Anuos tėvą,
Juk tas „lakštingala – žaltys“
Isliogina į anos kompą,
O aš ont ano užlėpau
Tep da nebuvau išsigondes –
Čiut gyvs ton vakarą likau...

Vo tep...