Jaučiu jau,
Kaip išsirpsta Žodis
Ir, pasikėlęs sieloje
Sulig minties,
Į laisvę eina
Panašių man paieškoti,
Kad nepalikčiau vienumoj savęs,
Kad negalvočiau apie tai,
Kas šventėje prasminga -
Nueit ir likt kažkur,
Kur Dievas siųs.
Aš tarnu jau buvau,
Kaip tarnas jam nereikalingas,
O štai Savim pabūt,
Savo pasaulį kurti
PRI –
       VA -
             LAU.
Ir angelą turėti savo,
Ir Dievą,
Ir galbūt
Net pragarą nedidelį,
Kad neužmirščiau,
Kaip ugnis kūrenasi...
Graži Diena.
Nepailsėkim, sesės - broliai,
Nerasdami Savęs.
Sugrįšiu į namus,
Prisėsiu pakraštėlyje
Ir vėl parašysiu
Visagalį,
Kad dar aukščiau
Įkeltų danguje.

Kas žino,
Kaip dabar aukštai,
Jeigu erdvė,
Jeigu net pamatų
Nėra...