Mėnulio diske tarp žvaigždžių palydos
Nakties nuaustas aureolės šydas.
O nubarstyta debesies po kojom
Rudens žolynų ašara rasoja.

Numestas nuo šakos į tamsą blaškos-
Gyvybės medžio paskutinis taškas
Ir leidžiasi liūdna akim išduotas
Į žemės drėgmę mirtimi vaitoti.

O vėjai lyg nudvasinti suskaldo
Jau į Vakarę paskutinę maldą.
Beširdis laikas susirinkęs viską
Šėlioja geltonam mėnulio diske.