Gražiai apsnigo. Išorę ir vidų.
O baltos pusnys ryto paslapčių
Ant žemės nėrinių ir vėl užmigo
Lyg baltos vėlės dangišku miegu.
Sustingo vaizdas pasakiško sodo,
Pasidabruoto šventiniu blizgiu:
Sakrališka net liesti, nes atrodo
Vaškiniais angelais ant stiklo riedulių.
Ilgam sapne sustojo baltas laikas –
Trapiam kvėpavime – migdolo snaudulys.
Tik snaigės lengvos balerinom raitos,
Tik žemė cypauja praeivių pėdomis.