Eilinį kartą ramuma suvilgo lūpas
ir aš vėl galiu šypsotis - -  
Žinai
nebelaukiu tų pačių garsų
nes jie prilipdavo klijais
prie akių vokų
ir aš niekaip nebegalėdavau
jų atplėšti - -
tik likdavau drybsoti ant sofos - -
prisipažinsiu -
- galvodavau -
- tiek betrūksta, kad
mano pasaulis sustotų
ir niekas niekada nebūtų šventas - - -
tai tik žodžiai -
paprasti žodžiai
parašyti į delną - -
jaučiu kaip jis užsiveria - -  -
jaučiu kaip stipriai stipriai
sulamdau žiedą
ir lėtai išmetu pro langą į kasdienybę,
nes langas į ateitį dabar
dar tebemiega - - -
- miegu ir aš
gal nieks nebudins
negaliu kilti
negaliu pakelti
galiu tik šypsotis -
- - ramuma suvilgo lūpas - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -