Išrasoja tamsa šviesomis.
Karstos kekėmis.
Liula žvaigždynais.
Begalybė nukritusi,
Sutelpa žodyje – DIEVAS.

Kaip atrodo gi TAS,
Kur už Žodžio palieka kaip Niekas?

Vėl belieka ištarti man Žodį,
Kuris išrasoja
Kaip kekių žvaigždynai
Begalybėj tamsos -
Reikia Žmogui turėt
Nors mažytį lašelį šviesos
Ir pajaust realybę –
Bent laikiną būtį sapne.

Aš nemoku suvokt begalybės be Žodžio,
Bet surinkęs ją žodyje DIEVAS,
Vėl nemoku suvokt,
Kad dar Niekas
Gali būti už jo
Ir parametrais lenkt Visagalį.
Bet tikiu,
Net žinau,
Kad į sapną įėjęs,
Jau išmoksiu suvokti save.