Į tvirtybę akmens glaudžia nugarą
Dūmų rėžiams pasklindant blausom
Laiko saujoj istorijos pėdsaką
Tyli lūpom per amžius užmūrytom

Vaizdiniai iš senovės atsidengia
Kunigaikščio apsiaustu nuslystančiu
Pilies kuoruos delčia tik atsišviečia
Purpurinė didybė nevystanti

Kalavijų žvangėjimo mistika
Susilieja su didvyrių prakaitu
Giminingu krauju vis dar tikima
Išdavikas pavirsta kitatikiu

Herbo drobė pasidengia nuotaikom
Iškilmingom sargai nesijuokia
Niekada netgi vilkintys drapanom
Iškovotos garbės neapjuodins