Pirmąkart apsilankius
Nebuvo jauku:
Iškilmingi dvelkė kapais,
Proginiai suposi atlaso klostėse,
Narveliuose suokė maloniniai.
Nešvankieji griebė už kojos
Ir kvatojo susiriesdami.
Nemirtingi sėdėjo aukštai,
Pasisukę teisinga kryptim,
Gražiai nuaugę, tauriai išblyškę.
      Visą praeitą naktį
Dėliojau eilėraštį –
Eiklų, protingą,
Tikslų kaip kompasas.
Apkeliaus žemės rutulį!..
Virtęs liaudies daina
(bet praradęs vyrišką lytį),
Sugrįš vežimaičiu, pilnu
Aliaskos aukso, skarų ir pipirų.
      Miegosiu ramiai dešinėje –
Džiovinta mirtos šakelė
Šventajam žodyne.