du akmenėliai
ant dviejų popierėlių
dukros rankutėse tirpsta
įžengs suvirpėjusi
tau širdį laikydama
su kaspinėliais pavėjui
ir palei mišką palei jūros juostą
abu susieisim pabūti
iki to laiko
iki to miesto
sniegu žibėsim nueidami