Bandžiau kovoti... Vis kartojau sau:
Kentėk, ateis diena, gyvensi tu geriau...
Maniau, tikrai ateis... Ir laukiau...
Naiviai šypsojaus, sielą kantrybe aptraukiau
Ir lyg jūreivis, laukiantis kelionės,
Dėliojau savo ateities dėliones...

Paišiau šviesius gyvenimo scenarijus,
Lyg vaikas paišo veidus smėlio dėžėje.
Bet ašara nukrito... Gniaužtas nerimas
Vėl draskėsi krūtinės gelmėje.
Veidai smėlyne tapo subjauroti.
Gyvenimas ne man... Gana kovoti.

Ir susiliejęs su pilka mase
Pavirsiu ta nematoma dvasia.
Ir bus saugu, nes aš žinosiu –
Pats klysdamas kitų neįtakosiu.
Pamirš mane man brangūs žmonės.
Tik taip apsaugosiu jų ateities dėliones...